ForumPortalliGalleryRegjistrohuidentifikimi

Share | 
 

 Sinoziti

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
WENDI
Anatar i ri/e re
Anatar i ri/e re
avatar

Numri i postimeve : 370
Localisation : Tirana City/Shqiperi
Registration date : 16/07/2007

MesazhTitulli: Sinoziti   Sat Dec 08, 2007 3:45 pm

Shpesh ēdo dhimbje koke trajtohet thjesht me njė aspirinė dhe, sapo dhimbja kalon, ashtu bie edhe interesimi pėr diagnostikimin e saktė te saj. Dhe dhimbjet e kokės kanė shkaktarė tė shumtė, duke filluar nga ftohja, sinoziti e deri tek dhimbjet e forta tė migrenės. Por disa mėnyra tė reja tė trajtimit tė dhimbjeve tė kokės ofrojnė shpresa pėr tė sėmurėt. Njė pamje e kompjuterizuar e trurit tregon reagimin e trurit kur njeriu provon dhimbje tė migrenės, sėmundje, e cila prek rreth 20 pėr qind tė amerikanėve. Por problemi ėshtė se pacientė tė tillė shpesh diagnostikohen gabim.
Kurimi
Diagnostikimi i saktė ka shumė rėndėsi, pasi vetėm kėshtu mjekėt mund tė ndėrhyjnė nė kohėn e duhur pėr parandalimin e keqėsimit tė gjendjes shėndetėsore. Pas diagnostikimit tė saktė, ilaēi mė i mirė kundėr simptomave tė sinozitit ėshtė provuar tė jetė ai i grupit tė ilaēeve triptan, qė e largojnė menjėherė dhimbjen e kokės, por njėkohėsisht shkaktojnė marrje mendsh. Shkencėtarėt tani janė duke kryer prova pėr pėrdorimin me sa mė efektivitet tė ilaēeve triptan, qė mund tė merren nga goja, por edhe nėpėrmjet injeksioneve. Kėto terapi tė reja bėjnė tė mundur jo vetėm trajtimin e simptomave nė pėrgjithėsi, por shpesh eliminojnė edhe dhimbjet e kokės tė shkaktuara nga migrena. Mjekėt thonė se ilaēet e llojit triptan janė tė efektshme nė mė shumė se 80 pėr qind tė rasteve, por ata rekomandojnė qė personat qė vuajnė nga sėmundje vaskulare duhet tė shqyrtojnė pėrdorimin e alternativave tė tjera tė mundshme.
Llojet e sinozitit
Sinoziti ėshtė njė inflamacion akut ose kronik i njė nga hapėsirave (seno) tė parahundės. Sipas vendndodhjes dallojmė 4 lloje sinozitesh: Sinozit tė maxiles; sinozit tė frontales; sinozit tė etmoidales; sinozit tė sfenoidales. Sipas pėrhapjes, sėmundja mund tė jetė mono ose bilaterale. Kur inflamacioni kap mė shumė hapėsira (seni), quhet polisinozit. Nga ana klinike kėto konsiderohen si bllokime tė kėtyre hapėsirave, duke mos lejuar daljen e lėngut qė formohet gjatė infektimit, qė quhet essadato (me njė pėrbėrje proteinike, i pasur me mucopolisakarid dhe qeliza ematike). Por mund t’i kemi edhe tė llojit me formim ose jo te “puss” (material me linfocite tė vdekura).
Shkaktarėt
Sinoziti mund tė vijė si pasojė i njė inflamacioni tė rrugėve tė frymėmarrjes tė hundeve, akut ose kronik, infeksioni dentar, fraktura tė maxiles, grip, faktor alergjik. Vata ėshtė energjia qė aktivizon sistemin nervor dhe mund tė ndryshohet lehtė nga stresi dhe ndryshimet klimatike, nė gjendje qė tė ndikojė nė gjendjet shpirtėrore, pėrveēse dhe shkakton sinozitin dhe dhimbje koke. Pėr tė zhdukur shqetėsime tė tilla, nė fakt kryhet dhara, njė trajtim qė konsiston nė derdhjen shumė ngadalė tė vajit tė nxehtė tė sezamit nė qendėr tė ballit tė pacientit, i shtrirė nė njė shtrat tė rehatshėm druri. Sipas disiplinės ajurvedike, mesi i ballit ėshtė vendi i syrit tė tretė, i lidhur me qendrat funksionale tė trurit dhe nė gjendje, nėse stimulohet, tė rrisė prodhimin e serotoninės dhe ndjesinė e kėnaqėsisė dhe relaksit.

Keshilla

1-Evitoni diellin nė pikun e vapės
2-Mbani gjithmonė syze nė dimėr dhe nė verė
3-Pėrdorni sa mė shumė ushqime me fibra
4-Nė rast se ju fillojnė dhimbje, ėshtė mirė qė tė konsumoni menjėherė kafe
5-Evitoni zhurmat e larta tė magnetofonit, televizorit
6-Pėr t’u qetėsuar qėndroni nė qetėsi tė plotė nė njė ambient tė mbyllur dhe nė errėsirė pėr tė paktėn 30 minuta

Pse sėmuren njerėzit nga sinoziti

Mė parė, njerėzit bėnin shkaktarė tė shfaqjes sė sinozitit grumbullimin e njė pjese tė gjakut nė hundė, por ajo u hodh poshtė nga studiues tė ndryshėm dhe mendohet se shkaktare e shfaqjes sė saj janė ngacmues tė ndryshėm, si zhurmat e forta, drita e fortė, problemet e ndryshme, alkooli, uria, streset psikologjike, erėrat e helmeve etj., tė cilat bėjnė qė nervat e ndjeshme tė sistemit nervor tė reagojnė ndaj kėtyre ngacmuesve. Katėr forma tė sinozitit njihen nga mjekėsia. Ato janė sinozit tė maxiles; sinozit tė frontales; sinozit tė etmoidales; sinozit tė sfenoidales. Sipas pėrhapjes, sėmundja mund tė jetė mono ose bilaterale.

Sinoziti, mė i shpeshtė tek tė rinjtė

Problemet me sinozitin shpesh fillojnė qė nė moshėn e adoleshencės, mandej bėhen mė tė rėnda rreth moshės 25-vjeēare. Sipas specialistėve tė shėndetėsisė, ėshtė shumė e vėshtirė tė kesh probleme me sinozitin, nė rast se nuk ke pasur mė parė, gjatė kėsaj moshe. Sinoziti nuk ėshtė i trashėgueshėm dhe nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve ėshtė kronikė deri nė fund tė jetės. 11 pėr qind e meshkujve nė vendin tonė vuajnė nga sinoziti nė mėnyrė kronike. Sipas mjekėve specialistė, numri i tyre vjen nė rritje ēdo ditė, ndėrkohė qė shfaqja e sėmundjes ėshtė nė forma tė ndryshme. 60 pėr qind e femrave nė vendin tonė vuajnė nga sinoziti.

Ushqime me fibra, pėr tė evituar sinozitin

Ushqime me fibra qė nė mėngjes. Kjo ėshtė njė nga kėshillat bazė pėr tė mbajtur sa mė larg sinozitin. Sipas specialistėve, shumė nga ushqimet e veēanta ndikojnė nė mirėqenien tonė, por njė ndryshim i veēantė qė rrit nivelin e energjive ndodh kur njeriu ha pėr mėngjes njė ushqim tė pasur me fibra. Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive, ka njė efekt pozitiv nė funksionimin e organeve. Dhjetė faktorė ndikojnė kryesisht nė shkaktimin e sėmundjes sė sinozitit, pjesa mė e madhe e tė cilave ėshtė e lidhur ngushtė me stresin, kushtet psikologjike dhe shkaqe arteriale dhe helmet e ndryshme. Tre janė medikamentet qė pėrdoren pėr kurimin e sinozitit, medikamente qė kryesisht pėrmbajnė kafetinė. Ato pėrdoren dhe janė tė kėshillueshme jo vetėm pėr pacientėt nė vendin tonė, por nė tė gjithė botėn.

Stresi dhe shfaqja e sėmundjes

Zakonisht, sinoziti shkaktohet lehtėsisht nga stresi, emocioni dhe tensioni dhe ėshtė e shpeshtė tek njerėzit depresivė dhe me ankth; ndaj njė nga metodat e kurimit ėshtė edhe psikoterapia, pasi kjo sėmundje lidhet mė emocionet intense. Nga ana tjetėr dhimbjet e kokės kanė edhe dy shfaqje tė tjera, migrenėn dhe spondiliatrozėn, ato janė dy nga shqetėsimet mė tė shpeshta edhe pse nė disa raste mund tė jetė njė shenjė e mirė; shfaqja e njė lodhjeje ose njė tensioni, por nėse ėshtė e fortė dhe e pėrsėritur ėshtė simptomė e njė sėmundjeje cerebrale si: ematomė, encefalit, meningjit ose ndonjė hipertension i rėndė.

Embarassed
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://ndryshe.allgoo.us
 
Sinoziti
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 ::  :: Mjeksi e Shendetesi/Estetike-
Kėrce tek: